Viduramžių pabaiga: pasaulis kryžkelėje tarp saulėlydžio ir naujo klestėjimo

Nuo 1483 iki 1546 metų: Martyno Liuterio gyvenimo datos ir ne tik: tai buvo laikas, kai pasaulis save atrado iš naujo, dešimtmečiai didelių atradimų, perėjimas iš viduramžių į naujųjų laikų epochą.

Ko gero, nebuvo kitų tokių laikų, kai žmonės buvo tokie pamaldūs ir dievobaimingi, taip kankinami ir kamuojami velnių, demonų ir košmarų, kaip viduramžių pabaigoje. Žemiškoji būtis buvo apgaubta baimės ir rūpesčių, epidemijos ir katastrofos pranašavo neišvengiamą pasaulio pabaigą, kuri, atrodė, jau visai čia pat, kai 1520 metais Suleimano vedami turkai apsiautė prabangiąją Vieną. Tačiau Renesansas – tai ir ekonominio, kultūrinio ir mokslinio pakilimo epocha. Atradėjai ir užkariautojai kūrė naują pasaulio vaizdą, kuris labai prasiplėtė, atradus Ameriką: staigus geografijos, kartografijos ir navigacijos vystymasis leido tais laikais vykti į didžių atradimų keliones. Naujais prekybos keliais į Europą buvo gabenamos vertingos prekės, didėjo prekyba užsiimančių miestiečių gerovė. Knygos buvo pradėtos spausdinti jau prieš kelis dešimtmečius, ir Liuteris buvo tikras, kad „spausdintas žodis turi didelę galią“. Humanistai, tokie kaip Erazmas Roterdamietis, savo teorijose didžiausią dėmesį skyrė žmogui kaip individui, o dailininkai, tokie kaip Ticianas, da Vinčis, Briugelis ar Diureris, orientavosi į antikos epochą ir stengėsi natūraliai vaizduoti žmogų ir jį supančią aplinką. Buvo sukurti pirmieji kišeniniai laikrodžiai, o Mikalojus Kopernikas 1543 metais, Liuterio laikais, paskelbė, kad Saulė yra visatos centras, ir sukėlė, ko gero, didžiausią tūkstantmečio paradigmų perversmą. Liuteris visiškai nepritarė šiam suvokimui, jis teigė, kad šis „juokdarys nori apversti aukštyn kojomis visą astronomijos meną“. Tai, kad Liuteris klydo šiuo klausimu, nesumenkina jo didelių nuopelnų, sukėlusių tikrą tikėjimo ir proto revoliuciją. Tai, kad jau buvo pribrendęs laikas pokyčiams, kad vis garsiau buvo girdima kritika, skirta dvasiškiams, nes kardinolai, vyskupai, kunigai ir vienuoliai esą pamoksluose tik pilstė vandenį iš tuščio į kiaurą ir gėrė vyną, patvirtina 1516 metų įrašas kronikoje, padarytas to meto metraštininko: „Daugelis, daugelis čia tik ir laukia tinkamo vyro, atversiančio burną prieš Romą“. Jis buvo teisus: vos po metų Liuteris Vitenberge prikalė tezes.

Discover Destination Germany with our interactive map

Čia įtraukite savo Parankinius. Įrašykite, rūšiuokite, dalinkite ir spausdinkite norimą dalį, planuokite visą kelionę po Vokietiją.

Pasirinkta parankinių: 0